Vandens kolonėlės bei lauko dušai
Išskirtinio dizaino ir kokybės Itališkos vandens kolonėlės, lauko dušai bei jų priedai skirti Jūsų ir Jūsų aplinkos reikmėms. Dėl savo formų harmonijos ir elegancijos suderintos su gaminio praktiškumu, patvarumu bei kokybe šie gaminiai idealiai tinka tiek privačioms tiek viešosioms erdvėms. Prie gyvenamojo namo, kotedžo, užmiesčio sodybos, sode, darže, ir kaimo turizmo sodybose, viešbučiams, parkams, paplūdimiui. Tai itališko darbo meistriškumo simbolis pasižymintis tvirtumu ir ilgaamžiškumu, kurį užtikrina tik išskirtiniu MADE IN ITALY prekės ženklu pažymėti gaminiai.
Stilius
Šiame tinklapyje aprašytos Itališkos vandens kolonėlės bei lauko dušai yra įvairių stilių, įskaitant dviejų čiaupų, sieninius ar koloninius gaminius. Plati gaminių spalvų gama – nuo tradicinių iki ryškesnių spalvų. Šioje kolekcijoje yra apvalių, kvadratinių, modernių ar elegantiškų formų vandens kolonėlės bei lauko dušai su vintažiniu patrauklumu. Išsirinkite tobulą Jums tobulai tinkantį gaminį, kuris papuoš aplinką bei bus funkcionalus.
Naudojamos medžiagos, padengimai
Pagaminti iš aukštos kokybės medžiagų, tokių kaip nerūdijantis plienas, milteliniu būdu antikoroziškai dažyta geležis bei aliuminis.
Nerūdijantis Plienas (INOX AISI 316)
COR-TEN® plienas yra specialus metalų lydinys, sudarantis vieningą apsaugantį oksido sluoksnį užtikrinantį išskirtinį atsparumą korozijai.
Čiaupams naudojamas žalvaris, chromuotas žalvaris, miltelinių būdų dažytas žalvaris.
Tikslios konkretaus gaminio medžiagos nurodytos prie kiekvieno gaminio.
Vandens kolonėlės montavimas
Prieš Montuojant išsirinktą vandens kolonėlę rekomenduojame peržiūrėti prie kiekvienos vandens kolonėlės aprašymo patalpintą montavimo filmuką. Monuojant rekomenduojame naudoti to paties gamintojo priedus: patikusį vandens kolonėlės padą, bei universalią montavimo dėžutę, kurioje patogiai pajungsite vandens kolonėlę prie savo vandens sistemos standartine ½ vidine (mama) jungtimi. Kiekvienas gaminys turi savo techninį lapą su visais matmeninis.
Vandens slėgis
Vandens kolonėlės bei lauko dušai skirtai naudoti „įprastomis“ vandens tiekimo sąlygomis, kai slėgis mažesnis nei 3 barai. Esant didesniam slėgiui reikalingas slėgio reduktorius. Jei vandenyje yra labai daug kalkakmenio, patartina sistemoje įrengti filtrą..
Pasiruošimas žiemai
Montuojant išsirinktą vandens kolonėlę rekomenduojame iš anksto pagalvoti apie jos paruošimą žiemai. Patikimiausias būdas (kaip ir visam Jūsų lauko vandeniui) apsaugoti nuo užšalimo žiemą yra palikti visas sistemas tuščias (be vandens), išleidžiant vandenį žemiausiame įrengtame taške (žemiau galimo įšalo tašo) . Taip pat rekomenduojame prapūsti viršutinę sistemą oru, kad tikrai neliktų jokių vandens „kamščių“ alkūnių, bei nesudaryti jų montuojant.
Nepamirškime, kad Lietuvoje žiemą būna įšalas. Neapšiltintas, arba ne giliai esantis vanduo bei vandens turinčios uolienos ar sistemos užšąla. Vidutinių ir aukštųjų platumų viršutinis Žemės paviršiaus sluoksnis (dirvožemis, uolienos), vandens sistemos, net langų apiplovimo sistema jūsų automobilyje, ar jūsų turėta vandens bačka palikta pilna vandens žiemą šaltuoju metų laiku atšąla iki neigiamos temperatūros ir vanduo virsta ledu. Dirvožemyje, uolienose ar kitose vandens sistemose esantis vanduo užšąla, susidaro įšalinės uolienos kurios plečiasi. Ledo intarpai keičia aplinkinių medžiagų mechanines, hidrofizines, šilumines, elektrines ir kitas savybes, skaldo pilnas vandens sistemas, asfaltą bei jūsų laistymo sistemą.
Žiemos pradžioje, nukritus vidutinei paros oro temperatūrai žemiau nei –0,5 arba –l,5 C, nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio pabaigos (daugiamečių stebėjimų datos) iš šiaurės rytų į pietvakarius rekomenduojama pasirūpinti visu lauke likusiu vandeniu. Sezoninio įšalo gylis, jo trukmė ir įšalusio dirvožemio temperatūra priklauso nuo kelių veiksnių: žiemos trukmės ir oro temperatūros, sniego dangos storio, augalinės dangos, dirvožemio šiluminių savybių ir drėgnumo, gruntinio vandens slūgsojimo gylio. Todėl tiek vidutiniai daugiamečiai, tiek vienos žiemos įšalo gyliai net nedidelėje teritorijoje gali skirtis keliomis dešimtimis centimetrų.
Mažiausias dirvožemio įšalo gylis (iki 25–30 cm) būna pajūryje (čia žiemos būna šilčiausios) ir Žemaičių aukštumoje (būna storiausia sniego danga). Giliausiai (iki 55–60 cm) dirva įšąla Pietryčių Lietuvoje, kur vyrauja sausi smėlingi dirvožemiai, giliai slūgso gruntiniai vandenys, būna mažesnis sniego dangos storis. Didžiausią gylį įšalas pasiekia žiemos pabaigoje (vasarį–kovą). Priklausomai nuo žiemos meteorologinių sąlygų įšalo gylis įvairiais metais labai svyruoja. Itin rūsčiomis žiemomis (pvz., 1953–54, 1968–69, 1986–87) dirva įšąla iki 1–1,45 metro. Didžiausias įšalo gylis (146 cm) užregistruotas 1969 03 Dusetose.
Po sniego danga dirvožemio temperatūra gana pastovi, retai nukrinta žemiau –10 °C. Šiltomis ir besniegėmis žiemomis įšalo gali iš viso nebūti (1989–90) arba jis būna negilus (5–20 cm) ir nepastovus (1974–75, 1988–89, 2007–08, 2014–15, 2019–20). Nuo 21 a. pradžios vis dažniau pasitaiko žiemų, kai susidaro (kartais net kelis kartus) trumpalaikis ir negilus įšalas.
Pavasarį, vidutiniškai kovo 25–balandžio 5 d., įšalęs dirvožemis atitirpsta; anksčiausiai – pajūryje ir pietvakariuose, vėliausiai – Žemaičių aukštumose ir rytuose. Kai pavasaris būna labai šaltas, o pašalas gilus, dirvožemis atitirpsta tik balandžio pabaigoje.
